pradi
 

















 
 
 
 
 Popieiaus Benedikto XVI inia Pasaulins taikos dienos proga Mokyti jaunim teisingumo ir taikos
 
 

POPIEIUS BENEDIKTAS XVI

Mokyti jaunim teisingumo ir taikos

inia Pasaulins taikos dienos proga
(2012 m. sausio 1 d.)


1. Naujj met pradia, Dievo dovana monijai, akina mane kupinam didelio pasitikjimo ir meils visiems ypa palinkti, kad ateinant met konkreiai enklint teisingumas ir taika.

Su kokia nuostata turtume velgti Naujuosius metus? 130-ojoje psalmje aptinkame labai gra vaizd. Pasak psalmininko, tikintis mogus Viepaties laukia „nekantriau, negu sargybiniai laukia auros“ (6 eil.), laukia sklidinas tvirtos vilties, nes ino, kad Jis atne vies, gailestingum, iganym. Tas lkestis kyla i irinktosios tautos patirties: ji ino, jog Dievo yra imokyta matyti pasaulio ties ir nepasiduoti ibandymams. Kvieiu jus 2012-uosius velgti su lygiai tokiu paiu pasitikjimu. Tiesa, kad besibaigianiais metais padaugjo nepasitenkinimo, j sukl kriz, slegianti visuomen, darbo pasaul ir k, – kriz, kurios aknys pirmiausia yra kultrins ir antropologins. Atrodo, tarsi ms laik apgaub tamsos skraist, neleidianti aikiai matyti dienos viesos.

Vis dlto toje tamsoje mogaus irdis nepaliauja laukti auros, apie kuri kalba psalmininkas. Šis lkestis ypa gyvas ir akivaizdus tarp jaunuoli, todl mano mintys krypsta juos – indl, kur jie galt ir turt pasilyti visuomenei. Tad ini 45-osios Pasaulins taikos dienos proga noriau pateikti aukljimo perspektyvoje: „Mokyti jaunim teisingumo ir taikos“, sitikins, kad jie savo usidegimu ir idealistiniu polkiu gali duoti pasauliui naujos vilties.

Mano inia taip pat skirta tvams, eimoms, visiems, susijusiems su aukljimu bei ugdymu, bei tiems, kurie atsakingi u vairias religinio, visuomeninio, politinio, ekonominio, kultrinio ir iniasklaidinio gyvenimo sritis. Bti dmesingam jaunimo pasauliui ir j suprasti, gebti j siklausyti ir j vertinti yra ne tik naudinga – tai pirmutin visos visuomens uduotis statydinant teising ir taiki ateit.

Jaunim btina mokyti branginti teigiam gyvybs vertyb adinant trokim tarnauti Griui. Ši uduotis pareigoja mus visus pirmiausia asmenikai.

Pastaruoju metu vairiose pasaulio srityse reikiamas jaunimo susirpinimas liudija trokim velgti ateit kupiniems pagrstos vilties. Šiandien jaunimui nerim kelia daugyb aspekt: galimyb gyti isilavinim, nuodugniau parengiant susitikti su tikrove; sunkumai sukurti eim ir surasti stabili darbo viet; uduotis, kaip politikos, kultros ir ekonomikos pasaulyje veiksmingai prisidti prie mogikesns ir solidaresns visuomens krimo.

Svarbu, kad t nerim bei j lydint idealistin polk bt deramai atsivelgta kiekvienu visuomens lygmeniu. Banyia jaunuolius velgia kupina pasitikjimo, pasitiki jais ir drsina iekoti tiesos, ginti bendrj gr, bti atvirus aplinkiniam pasauliui ir turti akis, gebanias ivysti „naujus dalykus“ (Iz 42, 9; 48, 6).

Aukltojai

2. Aukljimas yra labiausiai kerintis ir sunkiausias gyvenimo nuotykis. Auklti – lotynikai educare – reikia ivesti mog i jo paties tikrov, pilnatv, leidiani asmeniui augti. Tok proces maitina dviej laisvi – suaugusiojo ir jaunuolio laisvs – susitikimas. Šitai reikalauja mokinio atsakomybs: jis turi bti atviras, leistis bti vedamas tikrovs painim, ir aukltojo atsakomybs: is turi bti pasirengs save dovanoti. Todl pirmiausia btini autentiki liudytojai, o ne taisykli bei informacijos dalytojai, liudytojai, gebantys velgti toliau u kitus, nes j gyvenimas aprpia platesnes erdves. Liudytojas yra tas, kuris pirma gyvena tuo, k silo.

Kokiose vietose brsta tikrasis aukljimas, mokantis teisingumo ir tiesos? Pirmiausia eimoje, nes tvai yra pirmutiniai aukltojai. „Šeimoje vaikai imoksta mogikj ir krikionikj vertybi, leidiani konstruktyviai ir taikiai gyventi. Šeimoje imokstama solidarumo tarp kart, pagarbos taisyklms, atleidimo ir kito mogaus primimo“ (1). Ji yra pirmoji mokykla, kurioje mokoma teisingumo ir taikos.

Gyvename pasaulyje, kuriame eimai ir net gyvybei gresia nuolatinis pavojus, jos labai danai suardomos. Darbo slygos, neretai sunkiai suderinamos su eimos atsakomybe, susirpinimas dl ateities, kartligikas gyvenimo ritmas, migracija iekant tinkamo pragyvenimo ar net igyvenimo apsunkina galimyb garantuoti vaikams vien i brangiausi grybi – tv buvim, galinant vis gilesn bendrabv gyvenimo kelyje siekiant perteikti ne per vienus metus gyt patirt bei tikrybes, kurias manoma perduoti tik bnant kartu. Tvus noriau paraginti nenuleisti rank! Savo gyvenimo pavyzdiu jie turt akinti vaikus viltis pirmiausia dti Diev, i kurio vienintelio kyla tikrasis teisingumas ir taika.

Noriau kreiptis ir aukljimo staig vadovus: jie itin atsakingai tegu stengiasi, kad bet kuriomis aplinkybmis bt gerbiamas ir branginamas asmens kilnumas. Paddami subrandinti kiekvienam Viepaties duotas dovanas, tegu rpinasi, jog kiekvienas jaunuolis atrast savo asmenin paaukim. Telaiduoja eimoms, kad j vaikams bt silomas ugdymo kelias, neprietaraujantis j sinei ir religiniams principams.

Tegu kiekviena pedagoginio darbo sritis bna atvirumo transcendencijai ir kitiems vieta, dialogo, santalkos ir klausymosi vieta, kur jaunuolis pajust, kad jo asmenins galimybs ir vidins vertybs yra vertinamos, ir mokytsi branginti brolius. Tegu moko pajusti diaugsm, kylant i to kasdienio meils bei atjautos artimui praktikavimo ir veiklaus dalyvavimo mogikesns ir brolikesns visuomens statydinimo darbe.

Kreipiuosi atsakinguosius politikos srityje, ragindamas juos konkreiai padti eimos ir aukljimo staigoms gyvendinti savo teis ir pareig auklti. Niekada neturi trkti prideramos paramos motinystei ir tvystei. Politikams privalu laiduoti galimyb visiems gyti isilavinim, o eimoms laisvai pasirinkti aukljimo staigas, j akimis, geriausiai atitinkanias j vaik gerov. Tegu jie sipareigoja suburti eimas, persiskyrusias dl btinybs pragyventi. Jaunimui btina rodyti politikos kaip tikro tarnavimo vis gerovei giedr pavyzd.

Be to, negaliu neparaginti savo pedagoginiu indliu prisidti ir iniasklaidos. Šiandienje visuomenje visuomens komunikavimo priemonms tenka ypatingas vaidmuo: jos ne tik informuoja, bet ir formuoja adresat dvasi ir todl gali reikmingai prisidti prie jaunimo aukljimo. Svarbu i aki neileisti, kad aukljimo ir komunikavimo ryys itin artimas: juk aukljama per komunikavim, darant asmens ugdymui teigiam arba neigiam poveik.

Jaunuoliai irgi turi turti drsos pirmuiausia patys gyventi tuo, ko reikalauja i aplinkos. Tai didel atsakomyb: jie privalo turti jg deramai ir atsakingai naudotis savo laisve. Jiems irgi tenka pareiga mokytis teisingumo ir taikos!

Mokyti tiesos ir laisvs

3. Šventasis Augustinas savs klaus: „Quid enim fortius desiderat anima quam veritatem? – Ko mogus trokta labiau negu tiesos?“ (2). Visuomens mogikas veidas labai priklauso nuo aukljimo pastang ilaikyti nenuslopinam klausim gyv. Juk aukljimui rpi ugdyti vis mog, skaitant moralin bei dvasin bties matmen, prie akis turint jo galutin tiksl ir visuomens, kurios narys jis yra, gerov. Todl mokant tiesos pirma reikia inoti, kas yra mogus, painti jo prigimt. Apvelgdamas tai, kas j supa, psalmininkas svarsto: „Kai pasiiriu tavo dang, – tavo pirt darb, – mnul ir vaigdes, kuriuos tu pritvirtinai, – kas yra mogus, kad j atsimeni, kas yra mirtingasis, kad juo rpiniesi?“ (Ps 8, 4–5). Štai svarbiausias sau isikeltinas klausimas: kas yra mogus? mogus – btyb, irdyje alkstanti begalybs, alkstanti tiesos – ne dalins tiesos, bet tiesos, gebanios paaikinti gyvenimo prasm, – nes jis sukurtas pagal Dievo paveiksl ir panaum. Gyvybs kaip nekainojamos vertybs dkingas suvokimas leidia atrasti savo paties vidin kilnum ir kiekvieno mogaus nelieiamum. Todl pirmutin aukljimo uduotis yra imokyti velgti moguje Dievo paveiksl, vadinasi, puoselti didel pagarb kiekvienam mogui ir padti kitiems realizuoti aukiausi kilnum atitinkant gyvenim. Visada btina atminti, kad „autentikas mogaus vystymasis nedalijamai susijs su visu asmeniu, su visais jo matmenimis“, skaitant transcendentin (3), ir kad mogaus nevalia aukoti siekiant dalinio grio – ekonominio ar socialinio, individualaus ar bendruomeninio.

Tik per santyk su Dievu mogus suvokia ir savosios laisvs reikm. O aukljimo uduotis ir yra mokyti tikrosios laisvs. Jos esm sudaro ne sait stygius ar laisvos valios virenyb ir ne „a“ absoliutinimas. mogus, laikantis save absoliutu, manantis, jog nuo nieko nepriklauso ir gali daryti visk, k nori, galiausiai prietarauja savo paties bties tiesai ir savo laisvs netenka. mogus, prieingai, yra santykio paenklinta btyb, gyvenanti santykiu su kitais ir pirmiausia su Dievu. Autentika laisv niekada nepasiekiama nutolstant nuo Dievo.

Laisv yra brangi, bet trapi vertyb; galima j klaidingai suprasti ir ja piktnaudiauti. „Itin klastinga klitis iandien aukljimo pastangoms yra ms visuomenje ir kultroje masikai vyraujantis reliatyvizmas, kuris, nieko nepripaindamas kaip galutinio, vieninteliu matu laiko „a“ su jo norais ir kuris savo laisvs regimybe tampa kiekvienam kaljimu. Tokiame reliatyvistiniame horizonte autentikas aukljimas nemanomas: be tiesos viesos kiekvienas asmuo pasmerktas anksiau ar vliau suabejoti savo gyvenimo gerumu ir j sudaraniais ryiais, savo sipareigojimo kartu su kitais k nors bendrai statydinti galiojimu“ (4).

Tad, nordamas gyvendinti savo laisv, mogus privalo veikti reliatyvistin horizont ir painti ties apie save ir ties apie blog ir gr. Savo sins gelmje mogus atranda statym, kurio pats sau nesuteikia, bet kuriam privalo paklusti, bals, kvieiant mylti, daryti gera, nedaryti bloga ir prisiimti atsakomyb u padaryt gr ir blog (5). Todl laisvs vykdymas kuo glaudiausiai susijs su prigimtiniu morals statymu, isiskirianiu visuotinumu, ireikianiu kiekvieno asmens kilnum, sudaraniu jo pagrindini teisi bei pareig ir galiausiai teisingo bei taikaus moni sugyvenimo pagrind.

Tad teisingas naudojimasis laisve yra esminis dmuo skatinant teisingum ir taik – dalykus, reikalaujanius pagarbos sau ir kitam, net jei pastarojo egzistencijos ir gyvenimo bdas skirtingas. I tokios laikysenos iplaukia elementai, be kuri taika ir teisingumas likt odiais be turinio: abipusis pasitikjimas, gebjimas puoselti konstruktyv dialog, danai norimo gauti, bet sunkiai suteikiamo atleidimo galimyb, abipus meil, atjauta silpniausiesiems, pasirengimas aukotis.

Mokyti teisingumo

4. Ms pasaulyje, kuriame, nepaisant skelbiam ger ketinim, asmens, jo kilnumo ir teisi vertybei rimt pavoj kelia paplitusi tendencija remtis vien naudingumo, pelno ir turto kriterijais, labai svarbu teisingumo svokos neatskirti nuo jos transcendentini akn. Juk teisingumas nra tiesiog mogikasis susitarimas, nes tai, kas teisinga, pirmiausia lemia ne pozityvus statymas, bet gilioji mogaus tapatyb. Tik integralus poiris mog neleidia nupulti susitarimu grst teisingumo samprat ir galina atverti teisingumui solidarumo ir meils horizont (6).

Negalime ignoruoti, kad kai kurios iuolaikins kultros srovs, besiremianios racionalistiniais ir individualistiniais ekonomikos principais, atskirdamos teisingumo svok nuo meils bei solidarumo, nutolino j nuo jos transcendentini akn: „mogaus miest augina ne tik teismis ir pareigomis grsti santykiai, bet dar labiau ir pirmiausia neusitarnaujamumo, gailestingumo ir bendrysts paenklinti ryiai. Gailestingja meile mogik santyki plotmje visada taip pat apreikiama Dievo meil, visoms pastangoms, kuriomis siekiama teisingumo, suteikianti dievikj ir iganomj vert“ (7).

„Palaiminti alkstantys ir troktantys teisumo [teisingumo]; jie bus pasotinti“ (Mt 5, 6). Jie bus pasotinti, nes alksta ir alksta teisingo santykio su Dievu, su savimi, su savo broliais ir seserimis, su visa krinija.

Mokyti taikos

5. „Taika nra vien karo nebuvimas; jos neutikrina ir prieik jg pusiausvyra. Taika emje pasiekiama tada, kai mogui utikrinamos reikalingos grybs, kai mons tarpusavyje laisvai bendrauja, gerbiamas moni bei taut orumas ir nuolat puoseljamas brolikumas“ (8). Taika yra teisingumo vaisius ir meils padarinys. Taika pirmiausia yra Dievo dovana. Mes, krikionys, tikime, kad ms tikroji taika – Kristus: jame, per jo kryi, Dievas sutaikino su savimi pasaul ir nugriov mus vien nuo kito skyrusias sienas (plg. Ef 2, 14–18); jame gyvuoja vienintel meilje sutaikinta eima.

Taiau taika yra ne tik gaunama dovana, bet ir pastang reikalaujantis darbas. Nordami bti tikri taikos steigjai, privalome imokti atjautos, solidarumo, bendradarbiavimo ir brolikumo, bti veikls bendruomenje ir budriai judinti sines nacionaliniais bei tarptautiniais klausimais ir akinti iekoti tinkam bd, kaip perskirstyti turt, skatinti vystymsi, bendradarbiauti puoseljant pltr ir sprendiant konfliktus. „Palaiminti taikdariai; jie bus vadinami Dievo vaikais“ (Mt 5, 9).

Taika visiems gimsta i kiekvieno asmens teisingumo ir niekam nevalia vengti esmins pareigos skatinti teisingum pagal savo kompetencij bei atsakomyb. Ypa jaunimo, visada siekianio ideal, praau kantriai ir atkakliai iekoti teisingumo ir taikos, lavinti teisingumo ir tiesos pojt, net jei dl to galbt tekt aukotis ir plaukti prie srov.

Kelti akis Diev

6. Sunkaus ikio engti teisingumo ir taikos keliu akivaizdoje galime pajusti pagund kartu su psalmininku klausti: „Keliu akis kalnus – i kur ateis man pagalba?“ (Ps 121, 1).

Visiems, pirmiausia jaunuoliams, primygtinai noriau pasakyti: „Ne ideologijos gelbja pasaul, bet vien atsigrimas gyvj Diev, kuris yra ms Krjas, ms laisvs laidas, tikrojo grio ir tikrosios tiesos laidas. Tikroji revoliucija yra tiktai radikalus atsigrimas Diev, kuris yra to, kas teisu, matas ir kartu aminoji meil. Ir kas dar galt mus igelbti, jei ne meil?“ (9). Meil diaugiasi tiesa, ji yra jga, galinanti stengtis dl tiesos, teisingumo ir taikos, nes ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa itveria (plg. 1 Kor 13, 1–13).

Brangs jaunieji biiuliai, js esate brangi dovana visuomenei. Nenuleiskite rank sunkum akivaizdoje ir nepasiduokite klaidingiems sprendimams, besisilantiems kaip paprasiausias problem veikimo bdas. Nesibaiminkite sipareigoti, prisiimti vargus ir aukas, rinktis kelius, reikalaujanius itikimybs ir pastovumo, nuolankumo ir atsidavimo. Kupini pasitikjimo gyvenkite savo jaunyste bei jos giliais laims, tiesos, groio ir meils trokimais! Intensyviai igyvenkite tok usidegimo turting ir piln amiaus tarpsn.

Suvokite, kad patys esate suaugusiesiems pavyzdys ir paskata – ir juo labiau, juo daugiau stengiats nugalti neteisingum ir korupcij, juo kariau troktate geresns ateities ir dl jos dedate pastangas. Suvokite savo galimybes ir niekada neusisklskite, bet inokite, kad darbuojats dl visiems viesesns ateities. Js ne vieni. Banyia pasitiki jumis, lydi jus, drsina ir nort pasilyti vertingiausia, k turi, – galimyb pakelti akis Diev, sutikti Jz Krist, t, kuris pats yra teisingumas ir taika.

Jums visiems, vyrai ir moterys, kuriems rpi taikos reikalas, noriu pasakyti: taika yra ne jau pasiektas gris, bet tikslas, kurio visi ir kiekvienas privalome siekti. Viltingiau velgime ateit, padrsinkime vieni kitus savo kelyje, stenkims suteikti ms pasauliui mogikesn ir brolikesn veid ir pajuskime bendr atsakomyb u dabartines ir bsimsias kartas, pirmiausia mokydami jas mylti ir steigti taik. Turdamas tai prie akis, siuniu jums iuos savo apmstymus ir raginu: suvienykime savo dvasines, moralines ir materialias jgas „mokyti jaunim teisingumo ir taikos“.

Vatikanas, 2011 m. gruodio 8 d.

BENEDICTUS PP. XVI

_____________________________________

Nuorodos

(1) Benediktas XVI. Kreipimasis Lacijaus regiono, Romos miesto ir provincijos administratorius (2011 01 14): L‘Osservatore Romano (2011 01 15), p. 7.
(2) Jono evangelijos komentarai, 26.5.
(3) Benediktas XVI. Enciklika Caritas in veritate (2009 06 29), 11: AAS 101 (2009), 648; plg. Paulius VI. Enciklika Populorum progressio (1967 03 26), 14: AAS 59 (1967), 264.
(4) Benediktas XVI. Kalba Romos v. Jono Laterano bazilikoje pradedant Romos vyskupijos kongres eimos tema (2005 06 06): AAS 97 (2005), 816.
(5) Plg. Vatikano II Susirinkimas. Pastoracin konstitucija Gaudium et spes, 16.
(6) Plg. Benediktas XVI. Kalba Bundestage (2011 09 22): L‘Osservatore Romano (dt.), Nr. 39 (2011 09 30), p. 4–5.
(7) Benediktas XVI. Enciklika Caritas in veritate (2009 06 29), 6: AAS 101 (2009), 644–645.
(8) Katalik Banyios katekizmas, 2304.
(9) Plg. Benediktas XVI. Kalba per vigilij su jaunimu Kelne (2005 08 20): AAS 97 (2005), 885–886.

______________________________________

© „Banyios inios“ 2012 m. Nr. 18

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi